olympic champion

olimpinis čempionas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Komanda (jos narys) arba sportininkas, olimpinių žaidynių sportinės programos varžybose užėmę pirmąją vietą; olimpinių žaidynių sporto šakos, rungties nugalėtojas. Jauniausiu šių dienų olimpiniu čempionu pripažintas olandų dvivietės įgulos, laimėjusios 1900 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių irklavimo varžybose aukso medalį, vairininkas – 7 metų prancūzų berniukas. Jauniausia individualiųjų rungčių olimpinė čempionė – JAV sportininkė M. Gestring, 1936 m. Berlyno žaidynių šuolių į vandenį nuo tramplyno varžybose užėmusi pirmąją vietą. Jai tada buvo 13 metų ir 268 dienos. Jauniausias olimpinis čempionas – individualiosios rungties plaukikas K. Kitamura (Japonija), laimėjęs 1500 m nuotolio lenktynes 1932 m. olimpinėse žaidynėse. Jam tada buvo 14 metų ir 309 dienos. Vyriausias olimpinis čempionas – O. Swahnas (Švedija), 1912 m. su komandos draugais laimėjęs aukso medalį Stokholmo olimpinių žaidynių šaudymo varžybose. Jam tada buvo 64 metai ir 258 dienos. Be to, O. Swahnas 1920 m. Antverpeno žaidynėse laimėjo sidabro medalį turėdamas 72 metus ir 280 dienų. Vienintelis atletas, įgijęs šį titulą vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse, yra amerikietis E. Eaganas. 1920 m. Antverpeno žaidynių bokso varžybose jis laimėjo aukso medalį, o 1932 m. Leik Plesido žiemos olimpinių žaidynių keturviečių ledrogių varžybose – aukso medalį. atitikmenys: angl. olympic champion vok. Olympiasieger, m rus. олимпийский чемпион; чемпион олимпийскиx игр